Tema: „Dėl renovacijos – liūdnos prognozės“
Statybų kompanijų atstovai – savotiški pranašai. Kai prieš metus valdžios vyrai garsiai kalbėjo apie ūkio gaivinimo planą ir milžiniškus senų daugiabučių atnaujinimo planus, statybos įmonių vadovai išdėstė viską labai aiškiai: geriausiu atveju renovacijos procesas pajudės tik po pusantrų metų. Kol kas įvykiai klostosi būtent taip.
Metų pabaigoje patvirtintas naujas taisykles, pagal kurias turėtų būti atnaujinami seni daugiabučiai, vieni specialistai vertina pozityviai, kiti nelinkę gailėti kritikos. Taisyklės numato nemažai lengvatų tiems, kurie yra socialiai remtini. Šie gyventojai galėtų dalyvauti savo namų atnaujinimo procese nesibaimindami, kad teks mokėti dideles įmokas bankams už suteiktas paskolas.
Kiti tvirtina, kad rėmimo tvarka yra ydinga, skatina gyventojus nieko neveikti – tik laukti, kol valdžia išties pagalbos ranką.
„Šiemet būsto atnaujinimo darbų irgi vargu ar sulauksime. Jeigu valdžia deklaruos tik norą tvarkyti senus daugiabučius, o ne imsis veiksmų juos tvarkyti, tikrai niekas nepajudės iš mirties taško“, – tvirtino Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.
„Šiandien pasirūpinta viskuo, kad gyventojai galėtų pradėti senų daugiabučių atnaujinimo procesą. Trūksta tik pačių žmonių valios. Visi teisės aktai, kurių reikia projektams rengti, ir Aplinkos ministerijoje, ir Vyriausybėje yra patvirtinti. Tikimės, kad netrukus projektų rengimo procesas pajudės“, – visai kitokios nuotaikos yra Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Valius Serbenta. Jis priminė, kad šiuo metu įgyvendinami ir tie projektai, kurie patvirtinti pagal senąją tvarką.
Valstybė numatė labiausiai remti nepasiturinčias šeimas – tas, kurios šiuo metu turi teisę gauti kompensacijas už būsto šildymą. Joms bus dengiamos visos projekto rengimo ir įgyvendinimo išlaidos.
Jeigu namo bendrija nusprendžia atnaujinti pastatą, kad šis taupytų energiją, pirmiausia turi būti parengiamas investicinis planas, nustatoma pastato energinė ir techninė būklė, parengiamas techninis projektas. Visas su šiais darbais susijusias išlaidas už nepasiturinčias šeimas dengs valstybė.
Paėmusi iš banko kreditą namui modernizuoti, nepasiturinti šeima gaus paramą kas mėnesį paskolos įmokoms ir palūkanoms sumokėti. Taip tęsis tol, kol šeimos pajamos padidės ir ji jau nebebus traktuojama kaip socialiai remtina. Iki to laiko valstybės parama bus ne dalinė, bet visa – kompensacija sieks 100 proc. paskolos ir palūkanų įmokos.
„Valstybė sukuria saugią garantiją tiems žmonėms, kurie neturi pajamų ir artimiausiu metu nemato galimybių jas pasididinti“, – sakė V. Serbenta.
Plačiau apie tai skaitykite žurnale...