Požiūris: „Viešieji pirkimai griauna architektūrą“
Architektūra pirmiausia apibrėžiama kaip menas ir kartu mokslas. Pasaulyje meno kūriniai sulaukia didelio pripažinimo ir įkainojami milijonais. O Lietuvoje geru laikomas tik toks menas ir mokslas, kuris kainuoja kuo pigiau. Bent jau su tokia nuostata susiduria architektų visuomenė, rodydama pirštu į tai, kaip rengiami viešieji architektūros projektų konkursai.
Šiuo metu projektavimo ir statybos sektoriuje – beveik visiškas darbų ir užsakymų štilis. Lietuvos architektų sąjungos (LAS) pirmininko Gintauto Blažiūno teigimu, vyksta tik tų objektų, kurie finansuojami Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, projektavimo ir statybos darbai.
LAS Vilniaus skyriaus pirmininkas Juozas Vaškevičius antrino, esą problema ta, kad pats Viešųjų pirkimų įstatymo netobulumas lemia, jog proceso metu eliminuojama norima architektūros išraiška. Taip yra dėl to, kad pagrindinis viešųjų pirkimų atrankos kriterijus yra mažiausia kaina, o ne architektūrinė idėja ir meninė jos išraiška. Kadangi trūksta užsakymų, architektai, konkursų organizatoriai ir užsakovai įsivelia į nešvarius konkurencinius žaidimus.
Reikia suprasti, kad ES skiriami pinigai Lietuvai bus itin svarbūs dar bent penkerius metus. Nereikia pamiršti seno būsto renovacijos projektų, kurie irgi vyksta pagal viešuosius pirkimus ir kur darbų kokybė kenčia dėl beatodairiškai taikomo mažiausios kainos kriterijaus. Kol nebus sutvarkyta viešųjų pirkimų įstatymų bazė, nebus nei kokybiškos architektūros, nei kokybiškų renovavimo darbų.
LAS atstovai įsitikinę, kad būtina sutvarkyti viešųjų pirkimų normatyvinę bazę, nepaliekant joje dviprasmybių. Viešųjų pirkimų bazė blogai veikia ir dėl to, kad lygiagrečiai galioja daug kitų įstatymų, darančių tiesioginę įtaką pirkimams, tačiau šie būna nesuderinti su viešųjų pirkimų baze.
Architektūros projektų viešieji pirkimai buvo laikinai įteisinti pagal Vyriausybės patvirtintą programą. Joje buvo nurodyta, kad iki 2009 metų architektūros projektai bus pasirenkami rengiant viešuosius pirkimus. Oficialiai buvo deklaruojama, kad tai yra geriausias būdas pasiekti objektyvumą. Deja, šiandien šios problemos perkeliamos į ateitį, jas neva išspręs dabar rengiamas Architektūros įstatymas. Architektai nuogąstauja, esą šis įstatymas dar nežinia kada bus priimtas, o viešieji pirkimai vyko ir vyksta.
Plačiau apie tai skaitykite žurnale...