Pjūvis: „Bažnyčia praturtėjo parapijos namais“
Jau daugiau kaip dešimtmetis, kai Bažnyčios, visuomenės ir projektuotojų pastangomis bandoma gydyti Kauno dvasios širdį – paminklinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčią bei jos prieigas. 1998 metais architekto Eugenijaus Miliūno studija parengė bažnyčios aplinkos teritorijos koncepcinius siūlymus: viršutinės terasos – šventoriaus aikštės, apatinės terasos – transporto stovėjimo aikštelės – sutvarkymo eskizus. Pagal architekto Algimanto Sprindžio projektą buvo atlikti bažnyčios atstatymo darbai. O pernai čia atidaryti Parapijos namai.
Šiemet suėjo penkeri metai, kai Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia atvėrė duris tikintiesiems. Nors pats šventovės statinys džiugina akį nuo tolimiausių miesto pakraščių, jo prieigos dar mena laikus, kai čia buvo įrengta radijo gamykla. Tai verčia gūžtis ir smukdo valstybės prestižą.
„Kaip šeimos garbę nusako požiūris į tėvus ir senelius, taip tautos garbę – jos požiūris į savo istorinę atmintį“, – tvirtino parapijos namų projekto vadovas architektas E. Miliūnas.
Paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia liudija tarpukario Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Ji yra ne tik Kauno miesto relikvija, bet ir nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo simbolis.
Priminsime, kad bažnyčia buvo pradėta statyti už visos Lietuvos gyventojų surinktas lėšas ir turėjo įamžinti Lietuvos nepriklausomybės siekį. Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios bažnyčios nespėta įrengti, o sovietinės okupacijos metais maldos namuose buvo įkurta Kauno radijo gamykla. Galbūt tai išgelbėjo bažnyčią nuo visiško suniokojimo, tačiau pritaikomas gamyklos paskirčiai bažnyčios interjeras patyrė esminius pakeitimus, kuriuos vėliau reikėjo atstatyti.
Plačiau apie tai skaitykite žurnale...