Naujiena: „Taupių namų era atžrtėja neišvengiamai“
Bauginančios kalbos apie brangstančią elektros energiją bei kitus išteklius vienos vilniečių šeimos tikrai neišgąsdins. Ši šeima – būsimieji vadinamojo pasyviojo namo gyventojai. Labai mažai energijos naudojantis namas sostinės pakraštyje esančiuose Gulbinuose neseniai baigtas įrengti. Jo statytojas – bendrovė „Veikmė“ – sulaukia daug susidomėjimo šia naujove. Tad tikimasi, kad pirkėjas greitai atsiras.
Pasyvusis namas – kol kas pirmas toks Lietuvoje. Šiame projekte savo žinias ir pajėgumus suvienijo bendrovės „Paroc“, „Veikmė“, „Veikmės projektai“, Statybos produkcijos sertifikavimo centras, „Hronas“, „Balterma ir ko“, „Baumit“, bankas „Swedbank“, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas.
Pasyviojo namo projekto iniciatoriaus ir vieno rėmėjų bendrovės „Paroc“ rinkodaros vadovės Audronės Endriukaitytės teigimu, energiškai ypač efektyvus namas, pagal Passive House institute programą PHPP, per metus neturėtų sunaudoti daugiau kaip 15 kWh energijos vienam kvadratiniam metrui šildyti. Standartinis gerai įrengtas namas vienam kvadratiniam metrui šildyti sunaudoja apie 80–120 kWh energijos. Taigi 6–8 kartus daugiau. Ką jau kalbėti apie senos statybos namus, kur energijos sąnaudos vienam kvadratiniam metrui per metus siekia 220 kWh.
„Pasyvusis namas mažai energijos sunaudoja dėl kelių esminių priežasčių. Pirmiausia visos išorinės namo atitvaros – sienos ir stogas – turi dukart didesnę šiluminę varžą, negu reikalauja statybų normos. Pasyviojo namo sienų šiluminė varža siekia net 9,01 m2K/W – beveik dukart daugiau, negu reikalaujama statant standartinį namą. Sienos apšiltintos 35 centimetrų storio akmens vata. Stogo šiluminė varža – 12,98 m2K/W – dukart didesnė, nei nurodoma norminiuose reikalavimuose. Čia sukloti trys akmens vatos sluoksniai, kurių bendras storis siekia 50 centimetrų“, – pasakojo A. Endriukaitytė.
Plačiau apie tai skaitykite žurnale...