Renovacija: „Pasyvusis daugiabutis – mitas?“
Miestiečiai nesuktų galvos dėl didelių sąskaitų už šildymą, jeigu gyventų energiškai efektyviuose daugiabučiuose. Tačiau tokių namų anksčiau nereikėjo – perkami buvo bet kokie, netgi suręsti iš gipso kartono plokščių. Krizės išvakarėse jau imta domėtis kokybe. Tačiau nebespėta įgyvendinti vadinamojo pasyviojo daugiabučio projektų. Prispaudė sunkmetis.
Vakarų valstybėse valdžia pinigų nešvaisto. Jeigu skiriama dotacija daugiabučiams atnaujinti, reikalaujama, kad darbai būtų atliekami kokybiškai ir ateityje tokie pastatai nešvaistytų energijos. Lietuvoje tik kalbama, jog būtina reikalauti, kad atnaujinami seni daugiabučiai pasiektų vienokius ar kitokius efektyvumo rodiklius. Kitaip nebūtų teikiama valstybės parama.
„Renovacijos programa įgyvendinama kone per prievartą. Matyti, kad didžioji dauguma gyventojų nesupranta būsto atnaujinimo svarbos ir laiko ją valdžios primetama prievole. Kalbėti apie tai, kad pastatus reikėtų atnaujinti laikantis energiškai efektyvių pastatų parametrų, dar anksti. Žmonės tam nesubrendę“, – kalbėjo bendrovės „Paroc“ rinkodaros direktorė dr. Audronė Endriukaitytė.
Ji labai skeptiškai vertina galimybes renovuoti seną daugiabutį, kurio parametrai atnaujinus prilygtų pasyviajam namui. Ne dėl ribotų techninių sprendimų – pirmiausia dėl netinkamo požiūrio į programos įgyvendinimą. Kol žmonės skaičiuos paskutinius centus, kad galėtų pragyventi, apie tinkamai įgyvendintus renovacijos projektus nėra net ką kalbėti. Juolab apie tokius, kurie būtų artimi pasyviojo namo parametrams.
A. Endriukaitytės manymu, pasiekti pasyviajam namui artimus parametrus būtų lengviau renovuojant ne daugiabučius, bet individualiuosius namus. Tačiau jie kažkodėl lieka už renovacijos programos ribų.
Plačiau apie tai skaitykite žurnale...