Paveldas: Trakų Vokės dvaras – ties permainų slenksčiu
Buvusi grafo Jono Tiškevičiaus dvaro sodyba Trakų Vokėje – lyg kaimas kryžkelėje. Šio vieno vertingiausių šalies kultūros paveldo objektų, esančio pusiaukelėje tarp Trakų ir Vilniaus, ateitis skendi ūkanose, nes dvaro ansamblis neturi tikrojo šeimininko.
Dvaro rūmai 99 metams yra perduoti Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai, o vienas žymiausių Lietuvos parkų atiduotas varganai sostinės Panerių seniūnijos globai.
Žymaus prancūzų kraštovaizdžio architekto ir botaniko Eduardo Fransua Andrė sukurtas parkas vadinamas jo kūrybos perlu daugiau nei 100 parkų bei sodų vėrinyje, išsibarsčiusiame po įvairias šalis ir žemynus.
XIX a. pabaigoje E. F. Andrė Lietuvoje yra sukūręs dar tris garsius parkus – Užutrakio, Lentvario ir Palangos. Prancūzų architektas su sūnumi Renė dirbo garsiai grafų Tiškevičių giminei.
Tačiau Trakų Vokės parko perlu šiandien niekaip nepavadinsi, jis nyksta akyse, yra gerokai nugyventas ir tas nugyvenimas tęsiasi.
Dvaro sodyba išsiskiria kraštovaizdžio ir architektūros darna. 1876-1880 metais italų kilmės architektas Oleandras Markonis suprojektavo neoklasicizmo stiliaus rūmus, sekdamas Lenkijos karalių rezidencija Varšuvoje, Lazenkose. 1898-1900 m. iš Prancūzijos pasikviestas garsus kraštovaizdžio architektas E. F. Andrė su sūnumi Renė suprojektavo ir įkūrė parką.
Įdomu, kad iš Trakų Vokės į Vilnių, kitus Tiškevičių rūmus, buvo nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija.
Po Antrojo pasaulinio karo rūmai priklausė įvairioms organizacijoms, o nuo 1956 m. čia įsikūrė Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto filialas. Sovietmečiu rūmai buvo restauruoti, tačiau 2001 m. instituto filialas persikėlė kitur. Kelerius metus rūmai buvo palikti likimo valiai. Nuo 2002 m. juose įsikūrė Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga.
Kokia unikalaus Trakų Vokės dvaro ansamblio ateities vizija, kas turi ja rūpintis – valstybė, jos institucijos ar privatūs asmenys, dvaro rūmuose tarėsi Vilniaus savivaldybės, Kultūros paveldo departamento, Trakų Vokės bendruomenės, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos atstovai, kraštovaizdžio architektūros, turizmo specialistai.
Diskusijos dalyvių nuomone, nekyla abejonių, kad dvaro ansamblis turi būti atviras visuomenei, virsti poilsio ir kultūrinio pažinimo oaze, tačiau nėra aiškūs būdai kaip to pasiekti, kam teikti priorititetus.