Redakcijos skiltis
Ir spaudžiant šalčiui, ir slegiant ekonominiam sunkmečiui rezultatas panašus – stoja darbai. Ypač statybose. Kitas panašumas yra tai, kad galima atsikvėpti nuo fizinių darbų ir užsiimti kūryba. „Dabar yra laiko viską apmąstyti, kurti naujus projektus“ – šią frazę krizės metu kartojo ne vienos įmonės vadovas. Pastarąsias savaites fizinių darbų tempą irgi buvo galima sumažinti iki minimumo. Juo labiau kad laiko tikrai reikia įvairiems pamąstymams.
Europos Sąjungos direktyvos numato nemažai naujovių. Architektams ir projektuotojams išties metas rasti laiko jas paanalizuoti. Šiandienos poreikius tenkinantys statinių projektai jau rytoj gali nebetikti užsakovams, nes prasilenks su teisės aktų reikalavimais. Juk bus statoma ateičiai. Specialistai jau dabar mato, kad projektai dažniausiai tenkina minimalius reikalavimus, dėl ateities perspektyvų tikrai nesukama galvos. Žinia, čia ne projektuotojų klaidos ar neveiklumas. Dažniausiai to nori užsakovai, projektuotojai lieka tik valios vykdytojais.
Pasaulyje pavyzdžių, kaip reikia projektuoti ir statyti ateities miestus – ne vienas. Tokių projektų madų diktatoriais galima laikyti švedus. Jie ne tik kuria savų ateities miestų koncepcijas, bet ir mielai jomis dalijasi su kitais. Rusijos, Kinijos, Kanados ir kitų turtingų valstybių vyriausybės kreipiasi į ateities miestų kūrėjus, prašo padėti įgyvendinti grandiozinius projektus. Viskas dėl ateities.
O mes ar mąstome apie tai? Galbūt, bet ne daugiau. Realių projektų, kaip turėtų atrodyti pastatai ateityje, kvartalai, ištisi miestai – Lietuvoje toli gražu niekas net nepradėjo kurti. Bet gerai, kad apie tai bent jau kalbama. Kalbama apie tvariąją statybą, darnią aplinką, darnią miestų plėtrą. Duos Dievas, imsis architektai ir tokių projektų. Statytojams liks tik statyti.
Apie ką dar šiandien turi pagalvoti statybų sektoriaus atstovai? Kad nevalia užmiršti darbų kultūros. Ne itin džiuginamos Valstybės kontrolės išvados apie statybos įmonių atestavimo programą verčia susimąstyti, kad ne visos įmonės dirba su šypsena veide. Neišvengiama broko, aplaidumo, klaidų. Viskas per atsainų požiūrį. Tad gal pasikeitusi atestavimo tvarka pakeis nuostatą apie darbų kultūrą, kokybę? Tada apie ateities miestus tikrai galėsime drąsiau galvoti.
Europos Sąjungos direktyvos numato nemažai naujovių. Architektams ir projektuotojams išties metas rasti laiko jas paanalizuoti. Šiandienos poreikius tenkinantys statinių projektai jau rytoj gali nebetikti užsakovams, nes prasilenks su teisės aktų reikalavimais. Juk bus statoma ateičiai. Specialistai jau dabar mato, kad projektai dažniausiai tenkina minimalius reikalavimus, dėl ateities perspektyvų tikrai nesukama galvos. Žinia, čia ne projektuotojų klaidos ar neveiklumas. Dažniausiai to nori užsakovai, projektuotojai lieka tik valios vykdytojais.
Pasaulyje pavyzdžių, kaip reikia projektuoti ir statyti ateities miestus – ne vienas. Tokių projektų madų diktatoriais galima laikyti švedus. Jie ne tik kuria savų ateities miestų koncepcijas, bet ir mielai jomis dalijasi su kitais. Rusijos, Kinijos, Kanados ir kitų turtingų valstybių vyriausybės kreipiasi į ateities miestų kūrėjus, prašo padėti įgyvendinti grandiozinius projektus. Viskas dėl ateities.
O mes ar mąstome apie tai? Galbūt, bet ne daugiau. Realių projektų, kaip turėtų atrodyti pastatai ateityje, kvartalai, ištisi miestai – Lietuvoje toli gražu niekas net nepradėjo kurti. Bet gerai, kad apie tai bent jau kalbama. Kalbama apie tvariąją statybą, darnią aplinką, darnią miestų plėtrą. Duos Dievas, imsis architektai ir tokių projektų. Statytojams liks tik statyti.
Apie ką dar šiandien turi pagalvoti statybų sektoriaus atstovai? Kad nevalia užmiršti darbų kultūros. Ne itin džiuginamos Valstybės kontrolės išvados apie statybos įmonių atestavimo programą verčia susimąstyti, kad ne visos įmonės dirba su šypsena veide. Neišvengiama broko, aplaidumo, klaidų. Viskas per atsainų požiūrį. Tad gal pasikeitusi atestavimo tvarka pakeis nuostatą apie darbų kultūrą, kokybę? Tada apie ateities miestus tikrai galėsime drąsiau galvoti.